Patriotiškas studentas Gilbertas prisijungia prie prancūzų kariuomenės 1914-ais metais, kai manoma, jog tik prasidėjęs karas beveik baigėsi. Jų padalinio dienos greitai pasidalina tarp kovų fronte ir poilsio valandėlių, kurios darosi vis trumpesnės. Vieną dieną jie supranta, kad vokiečiai montuoja sprogmenis po jų pozicijomis, tačiau jas palikti – griežtai draudžiama.
Išsiskiriantis novatoriškomis garso ir vaizdo įrašymo technikomis, šis prancūzų atsakas į amerikietiškąjį „Vakarų fronte nieko naujo“ („All Quiet on the Western Front“, 1930) – kartu ir kelia šiurpą scenų tikroviškumu, ir paliečia širdį savo pacifistiniais sentimentais.