Teksto autorius
Elif Rongen-Kaynakçi
„Filibusė“ – tai komiksais dvelkiantis nuotykių filmas, į vieną suplakantis mokslinės fantastikos ir detektyvo žanrus. Šio derinio rezultatas – išties įstabi kino juosta.
Nors reklamose ir plakatuose buvo nuolat trimituojama apie „paslaptingą vagilę“, jos tapatybė žiūrovams atskleidžiama vos filmui prasidėjus: tai ne kas kitas, o baronienė Truamond! Filibusė, baronienės alter ego, skrodžia padanges į dirižablį panašiu orlaiviu, kuris praverčia šiai plėšiant turtuolių vilas. Tiesa, filmo veikėjai nė nenutuokia, kas slepiasi už mįslingosios Filibusės kaukės. Detektyvas Hardis – tyrėjas, kuriam patikėta Filibusės byla – pasiryžęs atskleisti tikrąją „vaiduokliškojo vagies“ tapatybę, bet koją jam kiša įrodymų trūkumas. Filibusė tuo pasinaudoja ir, siekdama jį supainioti, sukurpia gudrų planą. Visgi Hardis neužkimba ant jos kabliuko: Filibusės gaudynėms jis pasitelkia pačius moderniausius prietaisus. Stebint, kaip herojai verčiasi per galvas mėgindami vienas kitą pergudrauti, neįmanoma nesižavėti tiek inovatyviomis filme naudojamomis technologijomis (pavyzdžiui, šnipinėjimo kameromis, pirštų atspaudų analize ir daugybe kitų), tiek psichologinio karo taktikomis, kurias vagilė ir detektyvas meistriškai nukreipia prieš savo priešininką.
Vienintelė iki mūsų dienų išlikusi fizinė „Filibusės“ kopija saugoma Jeano Desmet kolekcijoje, Nyderlanduose įsikūrusiame muziejuje „Eye Filmmuseum“. J. Desmet kolekcijoje, kurią sudaro daugiau nei 900 filmų, sukurtų 1907–1916 metais, galima rasti ne tik išsaugotas kino juostas, bet ir daugybę plakatų, filmų kadrų, brošiūrų ir kitų dokumentų, kuriuos per gyvenimą sukaupė šis kino teatro savininkas ir filmų platintojas. Istorinę kolekcijos vertę pripažino UNESCO, 2011-aisiais įtraukusi ją į „Pasaulio atminties“ registrą. J. Desmet kolekcijoje saugoma ne tik dažyta „Filibusės“ kino juosta su olandiškais, vietiniam platinimui skirtais intertitrais, bet ir trys skirtingi spalvoti didelio formato plakatai.
„Filibusė“ atrasta ir pristatyta žiūrovams 1988-aisiais. Italijos kinematografinio paveldo kontekste šis filmas laikomas keistenybe: turbūt todėl pirmieji seansai į kino teatrus sutraukė neįprastą publiką, susidėjusią daugiausia iš feminisčių ir akademikų. Nepaisant to, nuo 2017-ųjų susidomėjimas filmu vėl atgijo, o į seansus daugybėje pasaulio miestų ėmė rinktis gausesnės auditorijos. Filmo populiarumas paskatino „Milestone Films“ jį paruošti DVD formatu, ir netrukus jis turėtų pasiekti žiūrovus.
Dinamiška, humoru ir sparčiu pasakojimo tempu pasižyminti „Filibusė“ iš tiesų skiriasi nuo su tuomečiu italų kinu dažniau siejamų vadinamųjų divų melodramų. Ši juosta, sukurta Italijai stovint ant Pirmojo pasaulinio karo slenksčio, daugiau bendra turi su prancūzų serijiniais filmais, pasaulį užkariavusiais 1913-aisiais, žymiausi iš jų – „Protéa“ ir „Fantômas“. Tikėtina, kad „Corona Films“, filmo gamintojai iš Turino, ketino serijine juosta paversti ir „Filibusę“, tačiau šis planas žlugo Italijai įsitraukus į karą. Verta paminėti ir tai, kad filmo scenarijų parašė Giovannis Bertinettis, žymus vaikams skirtų nuotykių knygų autorius, kurio kūryboje gausu futuristinių prietaisų ir mokslinei fantastikai būdingų literatūrinių elementų. G. Bertinettis – vienas iš mokslinės fantastikos žanro pradininkų Italijoje – dažnai minimas ir tarp ryškiausių to meto Turino intelektualų.
Ir vis dėlto ištisus dešimtmečius „Filibusė“ buvo mažai kam težinoma. Istorinės informacijos apie filmą trūksta ir šiandien. Užmarštin nugrimzdo netgi jame vaidinusių aktorių vardai. Ironiška, turint omenyje, kad filmo siužetas grįstas paslaptimi, supančia pagrindinės herojės tapatybę. Neseniai paaiškėjo, kad detektyvinio tyrimo reikalauja ir tikrosios filmo aktorių komandos mįslė. Daugybę metų su „Filibuse“ buvo siejamas tik aktorės Cristinos Ruspoli vardas – žiūrovai buvo įsitikinę, kad Filibusę vaidino la Ruspoli. Tik ruošdamiesi naujojo DVD premjerai tyrėjai sužinojo, kad iš tiesų Ruspoli teko Eleonoros, detektyvo sesers, vaidmuo. Tai reiškia, kad metų metus nė nenumanėme, kas atliko pagrindinį vaidmenį! (Reikšminga čia ir Filibusės, persirengusios grafu de la Brivė ir flirtuojančios su Eleonora, scena: kadangi žiūrovai nuo pat pradžių žino tikrąją grafo tapatybę, šią siužeto liniją galima laikyti homoseksualiu romanu.) Nuodugnūs tyrimai atskleidė, kad Filibusės vaidmuo iš tiesų teko Valerijai Creti. Žinių apie šią paslaptingą ir įvairiapusišką aktorę filme, rodos, be jokių pastangų keičiančią kaukes, vis dar stinga. Iki mūsų laikų išliko vos kelios jos juostos, o apie aktorės gyvenimą ir karjerą žinoma itin nedaug.
Aišku tai, kad 1915-aisiais „Filibusė“ buvo statoma ir pristatoma kaip išties ambicingas projektas: tai liudija skirtingi plakatai ir brangios reklamos, aukštinusios filmą kino industrijos laikraščiuose. Akivaizdus ir faktas, kad „Filibusė“ buvo platinama daugybėje šalių: išliko ne tik Olandijos kino teatrams skirta juosta, bet ir reklamos keliuose užsienio laikraščiuose. 1915-aisiais filmo recenzija pasirodė net Konstantinopolio, tuometinės Osmanų imperijos miesto, leidinyje! Nepaisant pripažinimo, „Filibusė“ iš žiūrovų atminties netrukus išnyko, o aktoriai ir kiti kūrybinės komandos nariai dingo tarp istorijos puslapių. Vienintelė šiandienos žiūrovus pasiekusi filmo juosta – tai mūsų bilietas į iki šiol nepažinto Italijos kino užkaborius. Regis, pati Filibusė, taip meistriškai pranykstanti ir vėl išdygstanti priešais, skatina mus tapti geresniais kino istorijos detektyvais. Pasak filmo, ji visada sugrįžta su dar gudresniu planu ir niekada nesusitaiko su pralaimėjimu.