Jau lyg ir esame įpratę, kad šiais laikais bet koks, net ir kruopščiausiai apgalvotas planas gali bet kurią akimirką pakeisti kryptį, tačiau šįkart jau tikrai labai tikėjomės, kad mums taip nenutiks.
Deja, turime pripažinti – istorija kartojasi, ir mes vėl festivalyje neišvysime ir neišgirsime Frank Bockius. Pasauliniuose ankstyvojo kino festivaliuose grojantis būgnininkas yra laukiamas visur, nuo San Fransisko iki Bolonijos, todėl laukti jo savo festivalyje buvo didelė dovana. Labai džiaugėmės, kad šis meistras turėjo ne tik groti mūsų seansams, bet ir skaityti paskaitą LMTA studentams bei kviesti juos į individualias muzikavimo dirbtuves. Ech.
Prieš metus kortas sumaišė karantinas, o šiemet lyg tyčia pasipainiojo sveikatos sutrikimai (ne korona, bet keliauti vis tiek būtų nesaugu).
Ačiū mūsų ilgamečiam programų muzikantui, pianistui Viktorui Orestui Vagusevičiui, kuris žaibišku greičiu surado papildomų muzikantų festivalio seansams. Ir ačiū muzikantams, kurie išgelbės festivalį. Ramu, kad programa nenukentės, ir mes galėsime parodyti visus suplanuotus nebyliuosius filmus.
Paleidžiame nuoskaudas ir pasitinkame festivalį su dideliu džiugesiu ir nekantrumu. Jis vis tiek bus žiauriai geras!