Per savo sąlyginai trumpą karjerą kine Germaine Dulac ėmėsi daugybės eksperimentų, tyrinėjo kinematografinius atsakymus į poetines ir muzikines formas ir daugiau ar mažiau išrado siurrealistinį kiną. Jai skirta programa sudaryta iš dviejų filmų. „Besišypsanti ponia Bedė“ yra impresionistinio požiūrio į pasakojimą pavyzdys, o tuo pačiu ir pirmas atvirai feministinis filmas, įtempto siužeto eksperimentinis trileris kurio centre atsiduria nelaimingai ištekėjusi moteris. „Kvietimą į kelionę“ galima būtų pavadinti neoficialiu „Besišypsančios ponios Bedė“ tęsiniu, per kinematografinius pojūčius atskleidžiančiu G. Dulac amžininkių vidinį gyvenimą, jų svajones apie laisvę ir seksualumą.
Filmams gyvai akompanuos Matas Samulionis (elektronika), Dominykas Snarskis (būgnai).